pratrysti

pratrýsti intr. vlg. 1. KŽ pradėti viduriuoti: Pratrýdo tavo kūdikis J. Pratrýdo, tai dabar skraido oran Dglš. Pratrysì. – Šakaliu užkišiu Žl. Pratrydaũ iš strioko Aln. Pratrìs tas teliukas nuo tokio pieno Mžš. Ąžuolo brazdų duoda teliokui, kai pratrýsta Ds. Par šventes geriau užėdė, pratrýdo Ub. Kam tu tas ravėjas tiek verti tims paršeliams – pratrýs Trk. Apgirdė veršelį su aprūgštusiu pienu, i pratrýdo nabagas Vvr. Užšėrė vaikus. Ka pratrýdo! Krš. Kai pratrýsi, tai devintan vainikan triesi Trgn. Kad gyvoliai dobilūse parsiėda, reikia juos mankštyti, jodinėti, kad pratrystų LTR(Žgč). ^ Tinginys visuomet pratrysta LTR(Grk). Prisėsk rūrą, o pratrýsi (nesiimk ko per smarkiai – nieko nelaimėsi) Užv. Aš paslydau, jis pratrydo Sln. Trys – pratrỹs, keturi – nieko neturi Ldvn, Snt. 2. prk. imti garsiai, smarkiai kalbėti, pratrūkti: Ar tai dėl to pratrydai? Pavydi jiems, ar ko? Vaižg. Be reikalo, žmona, pratrýdai Rš. Visas sodžius pratrýdo, kad tu įkliuvai Jnšk. \ trysti; nusitrysti; persitrysti; pratrysti; sutrysti; užtrysti